Svarbi valanda | 2026-05-27

Svarbi valanda | 2026-05-27

---

---

Daugiau vaizdo įrašų rasite adresu https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000753121/svarbi-valanda?utm_source=youtube&utm_medium=komentarai&utm_campaign=yt
Premjerė kartoja, kad apie duomenų vagystę iš Registrų centro žino daugiau nei mėnesį, bet informuoti visuomenės neleido vykdomas ikiteisminis tyrimas. Prezidentas tai vadina nepateisinamu slėpimusi už prokuratūros ir teigia pats apie vieną masiškiausių duomenų vagysčių neinformuotas. Ją vadina nacionalinio saugumo pamatus drebinančius skandalu, tačiau apie politinę ministrų ar net premjerės atsakomybę kol kas nekalba. Situaciją aptaria MRU Viešojo administravimo instituto direktorius prof. Andrius Stasiukynas.Lietuvos kariuomenė apsisprendė kurti bepiločių operacijų vienetą, t.y. į vienas pajėgas sutelkė geriausius dronų specialistus ir turimas dronų pajėgas. Naujam vienetui suteiktas istorinis Lietuvoje gaminto lėktuvo „ANBO“ vardas. Be to, valstybės gynimo taryba šiandien apsprendė, kad kariuomenė bus aprūpinta beveik tūkstančiu suomiškų šarvuočių „Patria“, tačiau tai nebus daroma už oro gynybai numatytas lėšas.Latvija ketina stiprinti oro gynybos pajėgumus pasienyje su Baltarusija. Per ateinančias savaites pasienio ruože bus dislokuotos mobilios kovos su bepiločiais karių grupės, kiek konkrečiai – neatskleidžiama. Pareigūnai pripažįsta, kad iššūkiu išlieka reakcijos laikas, kad tokios pajėgos radarų informaciją gautų realiuoju laiku.Apie augančias karines grėsmes kiek anksčiau kalbėjausi su gynybos politikos ekspertu Giedriumi Česnaku, kurio klausiau, kaip jis vertina paskutiniu metu vis agresyvėjančią Rusijos retoriką dėl dronų atakų ir rusakalbių teisių gynimo.Jungtinės Karalystės ir Lenkijos premjerai pasirašė dvišalę gynybos ir saugumo sutartį. Abu lyderiai pagrindine grėsme įvardijo Rusija ir jos vykdomą agresiją Ukrainoje ir už jos ribų. Tačiau tai, kad pastaraisiais metais sudaroma vis daugiau panašių dvišalių susitarimų, atspindi ir dėl kolektyvinės gynybos patikimumo kylančias problemas.NASA skelbia, kad jau 2032 metais bus realu gyventi ir dirbti Mėnulyje. Nuolatinę bazę planuojama kurti trimis etapais, ji bus naudojama moksliniams tyrimams ir, tikimasi, padės pasiruošti ateities misijai į Marsą. Vėl išsilaipinti Žemės palydove NASA tikisi po trejų metų ir čia skeptikams kyla klausimų – ar terminas realistiškas, o gal derinamas prie Donaldo Trumpo kadencijos? Apie planus Mėnulyje kalba mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa.Ved. Guoda Pečiulytė.

live_tv LRT televizija Tiesiogiai

TV laidos

Filmai online

Serialai online