Platelių ežero saloje po papartyną vaikštinėjęs Čepulis: kai kurių lapai aukštesni už mane

Platelių ežero saloje po papartyną vaikštinėjęs Čepulis: kai kurių lapai aukštesni už mane

---

---

Daugiau vaizdo įrašų rasite adresu https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000705079/plateliu-ezero-saloje-po-papartyna-vaikstinejes-cepulis-kai-kuriu-lapai-aukstesni-uz-mane?utm_source=youtube&utm_medium=komentarai&utm_campaign=yt
Kiek kartų per Jonines ėjote ieškoti paparčio žiedo? Turiu jus nuliūdinti – tai misija neįmanoma, ir ne tik todėl, kad paparčiai nežydi. Jų „žiedas“ (moksliškai vadinamas polaiškiu) pasirodo visai ne vidurvasarį, o pavasarį arba rudenį. Šįkart „Gamtininko užrašuose“ nersime į pačių seniausių Žemės augalų – sporinių induočių (paparčių, asiūklių ir pataisų) – pasaulį. Tai jie prieš šimtus milijonų metų suformavo pirmuosius miškus, mena laikus dar prieš atsirandant dinozaurams, o dabar, pavirtę akmens anglimi, vis dar šildo mūsų namus.Kelionėje laužysime mitus ir bandysime gamtos stebuklus savo kailiu. Pamatysite, kaip miške galima rasti natūralaus švitrinio popieriaus – šiurkštųjį asiūklį, kuris dėl gausaus silicio oksido išties idealiai nušveičia net ir kietus paviršius. Taip pat atliksime magišką triuką su pataisų sporomis, kurios anksčiau atstodavo ir fejerverkus, ir fotoaparatų blykstes, nes dega itin greitai ir ryškia liepsna. Be to, sužinosite, kodėl per Velykas skinti pataisų jokiu būdu negalima (atskleisiu paslaptį: jiems užaugti prireikia ne vieno dešimtmečio!) ir išvysite paparčių, kurie visiškai nepanašūs į tipinius paparčius. Ar patikėtumėte, kad ežero dugne po vandeniu auganti slepišerė, atrodanti lyg paprastas svogūnas, ar gyslotį primenanti driežlielė irgi yra šios archajiškos giminės atstovai? Pasiruoškite atradimų kupinai kelionei į džiungles primenančius Lietuvos miškus!Ved. Marius Čepulis.

live_tv LRT televizija Tiesiogiai

TV laidos

Filmai online

Serialai online