Didelė dalis Lietuvoje pagaminamo biometano yra eksportuojama. Nors biometano gamybos įrangai diegti buvo skirta milijonai eurų valstybės paramos, Lietuvos rinkoje šio kuro suvartojama palyginti nedaug.
Vietoje pagaminto kuro problema ypatingai paaštrėjo, kai pabrango tradiciniai degalai, nuo kurių Lietuva vis dar priklausoma.
Visgi, biometano rinka pastaraisiais metais auga itin greitai ir jau tampa reikšminga energetikos sistemos dalimi. „Amber Grid“ duomenimis, 2026 m. sausį Lietuvoje į dujų tinklą buvo patiekta 32,9 GWh biometano per mėnesį – tai maždaug 2,5 karto daugiau nei prieš metus. Skaičiuojama, kad šiuo metu veikiančios biometano gamyklos Lietuvoje per metus galėtų pagaminti apie 380–400 GWh biometano. Ilgalaikiai valstybės tikslai dar ambicingesni – iki 2030 m. biometano gamyba turėtų išaugti iki 1400 GWh per metus – apie 3,5 karto.
Lietuviškas biometanas eksportuojamas į Vokietiją, o mūsų transporto sektoriuje vietoje jo naudojami importuojami biodegalai.
Kaip paskatinti vietoje pagamintų energetinių išteklių vartojimą laidoje „Verslo požiūris“ Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, Jurgis Polujanskas, bioetanolio gamybos bendrovės „Kurana“ ir biometano gamybos bendrovės „Tube Green“ vadovas, Valius Ąžuolas, Seimo narys.
Laidos vedėjas Arūnas Milašius.
Tapkite „Delfi“ portalo prenumeratoriumi ______
1️⃣ Skaitykite visą „Delfi“ naujienų portalo turinį be iššokančios reklamos 2️⃣ Klausykitės visų audioknygų be jokių apribojimų 3️⃣ Gaukite naujienų santraukas el. paštu 4️⃣ Žiūrėkite konferencijų pranešimus Pasinaudok tikrai vertingu „Delfi“ pasiūlymu jau šiandien: ???? https://bit.ly/45CDXac _________________