David Healy

Amžius: 66 metai
Gimimo metai: 1929-05-15 - 1995-10-25
Gimimo vieta: Manhattan, New York, USA

Apvalus, linksmas Niujorkietis Deividas Hyli (David Healy) daugiau nei trisdešimt metų britų filmuose ir televizijoje maloningai vaidino visokius stereotipinius amerikiečius. Australo tėvo ir amerikietės motinos sūnus, didžiąją jaunystės dalį jis praleido Teksase. Studijuodamas drama Dalaso Pietų Metodistų universitete, jis susidraugavo su kitu jaunu perspektyviu aktoriumi, vardu Larris Hagmanas (Larry Hagman). Deividas pirmą kartą atvyko į Angliją kaip JAV Karinių oro pajėgų narys ir netrukau, kartu su Hagmanu, atsidūrė Džono Brailio (John Briley) parašyto gastrolinio šou aktorių sudėtyje. Vėliau tai išaugo į „Oro bazę“ (The Airbase, 1965) – 25 minučių BBC situacijų komediją (kurioje Deividas vaidino viršila Tilmaną Milerį), kurioje humoro būdu žvelgiama į britų ir amerikiečių kultūrinius skirtumus RAF bazėje. Manydamas, kad darbo perspektyvos Britanijoje yra daug pelningesnės – pagal „didesnė žuvis mažesniame tvenkinyje“ teoriją – Deividas netrukus pastebėjo, kad jam beveik nuolat siūlomi vaidmenys, kuriuose reikalingas malonus ar įtakingas amerikietis. Jo ilgoji personažų galerija apėmė diplomatų, verslininkų, biurokratų, šnipų, karininkų ir pan. vaidmenis. Retais atvejais jis vaidino prieš savo tipą ir grojo „britus“ – ryškiausias pavyzdys yra simpatiškas daktaras Vatsonas, prieš charizmatišką Ijaną Ričardsoną (Ian Richardson) Šerloku Holmsu, filme „Keturių ženklas“ (The Sign of Four, 1983). Jo komiška pusė buvo demonstruojama svečio pasirodymuose su Diku Emeriu (Dick Emery) ir Kenu Everettu (Kenny Everett), taip pat keliais epizodais seriale „Dživsas ir Vusteris“ (Jeeves and Wooster, 1990). Nors vedęs ir apsigyvenęs Sari (Surrey), Deividas priimdavo darbo pasiūlymus abiejose Atlanto pusėse. Jį galima buvo pamatyti kaip dvasininką filme „Patonas“ (Patton, 1970) ir Roberto Aldričo (Robert Aldrich) apokaliptiniame trileryje „Paskutinis aušros spindulys“ (Twilight's Last Gleaming, 1977); jis puikiai tiko Teodoro Ruzvelto (Teddy Roosevelt) vaidmeniui filme „Eleonora ir Franklinas: Baltieji rūmai“ (Eleanor and Franklin: The White House Years, 1977); ir jis turėjo pasikartojančius vaidmenis tų laikų mėgstamiausiame TV seriale „Dallas“ (1978). Britų televizijos žiūrovai jį matė svečiu beveik visuose didžiuosiuose kriminaliniuose serialuose – nuo „Šventasis“ (The Saint, 1962) ir „S departamentas“ (Department S, 1969) iki „Įtikinėtojai!“ (The Persuaders!, 1971). Tuo pat metu, nuo 1967 metų, Deividas sėkmingai tęsė karjerą teatro scenoje klasikiniuose spektakliuose su Karališkąja Šekspyro trupe (Royal Shakespeare Company) ir Nacionaliniu teatru (National Theatre). 1975 metais jis grįžo prie savo šaknų, vaidindamas Falstafą Šekspyro festivalyje Dalase. Visad universalus, Deividas atrado kitą pašaukimą miuzikluose, pasirodydamas „Kismete“, „Šaukite mane madam“ (Call Me Madam) ir „Muzikos žmoguje“ (The Music Man). Jis sulaukė daug pagyrimų už Runjonesko (Runyonesque) lošėjo Nikli-Niklio Džonsono (Nicely-Nicely Johnson) interpretaciją (kurį ekrane nepakartojamai vaidino Stabis Kejis (Stubby Kaye)) miuzikle „Vyrai ir lėlės“ (Guys and Dolls), atlikdamas spektaklį sustabdantį bisą „Sėskis, tu supanti valtį“ (Sit Down, You're Rockin' the Boat). - IMDb mini biografija, autorius: I.S.Mowis