Savo istorijomis dalijasi draugai, scenos partneriai ir šeimos nariai. Iš šių skirtingų balsų dėliojasi gyvas, daugiasluoksnis lietuvių muzikos, dainuojamosios poezijos atlikėjo ir autoriaus, aktoriaus, pramoginių renginių režisieriaus, laidų vedėjo portretas: nuo jaunystės išdaigų, studentiškų pokštų ir bohemiškų laikų iki koncertinių turų, televizijos projektų ir kūrybinių ieškojimų. Filmas atskleidžia ir ankstyvą Kernagio ryšį su literatūra bei poezija - svarbią jo kūrybinės tapatybės dalį. Lengvo humoro ir šviesių prisiminimų fone atsiskleidžia ir vidiniai Kernagio prieštaravimai - nuolatinė pusiausvyra tarp rimtosios kūrybos ir pramoginio turinio, tarp pripažinimo ir nesupratimo. Tačiau svarbiausia šiame filme - žmogus: draugas, kolega, artimasis ne tik scenoje, bet ir už jos ribų. Dokumentiniame filme ypatingą vietą užima paskutiniųjų metų prisiminimai - tylūs, bet stiprūs liudijimai apie Kernagio santykį su savo likimu ir žmonėmis, kurie liko šalia iki pat pabaigos. Tai filmas ne tik apie legendą, bet ir apie ryšį, kuris neišnyksta