Vos gimusią mergaitę tėtis, buvęs Neapolio meras, pavadino sirenos, paverstos įstabiu miestu, garbei. Dieviškajai Partenopei lemta įkūnyti nenugalimą, vedantį iš proto, kurstantį vitališkas aistras jaunystės žavesį. Ji – tarsi miražas, prisiminimai apie kažkada patirtus džiaugsmus ar tragedijas. Partenopė – gyvas nesugrąžinamos praeities atspindys mieste, kurio grakštus siluetas, neaprašomas grožis labiausiai išryškėja žvelgiant iš Kaprio salos, prabangios vilos.