Serge Reggiani

Amžius: 82 metai
Gimimo metai: 1922-05-02 - 2004-07-22
Gimimo vieta: Reggio Emilia, Italy

Seržas Redžianis (1922 m. gegužės 2 d. – 2004 m. liepos 23 d.) buvo prancūzų dainininkas ir aktorius italų kilmės. Gimė Redžo Emilijoje, Italijoje, o aštuonerių metų su tėvais persikėlė į Prancūziją. Daugelį metų kovojo su alkoholizmu, kurį iš dalies lėmė jo sūnaus Stephano 1980 m. savižudybė. Baigęs aktorystės mokyklą (Conservatoire des arts cinématographiques) jį atrado Žanas Koktas ir pasirodė karo metų spektaklyje „Les Parents terribles“ („Baisieji tėvai“). Antrojo pasaulinio karo metu jis paliko Paryžių ir prisijungė prie Prancūzijos rezistencijos. Pirmąjį vaidmenį kine jis atliko 1946 m. filme „Les portes de la nuit“ („Nakties durys“). Vėliau jis vaidino daugiau nei 80 filmų, įskaitant „Casque d'or“, „Les Misérables“ (1958), „Tutti a casa“, „Le Doulos“, „Il Gattopardo“, „La terrazza“, „Pianistas“ (1998). Nors jo aktorystės karjera niekada nepasiekė aukščiausių viršūnių, 1959 m. jis triumfavo teatre su vaidmeniu Žano-Polio Sartro pjesėje „Les Séquestrés d'Altona“. Tuo tarpu 1965 m., būdamas 43 metų, padedamas Simonos Signoret ir jos vyro Yves'o Montand'o, o vėliau ir didelės Prancūzijos divos Barbaros pagalbos, jis pradėjo antrąją karjerą – dainininko. Redžianis tapo vienu geriausiai įvertintų prancūziškosios „šansonės“ atlikėjų, ir nors jam jau buvo virš 40, jo blogio berniuko atkaklus įvaizdis padarė jį populiarų tiek jaunesnių, tiek vyresnių klausytojų tarpe. Geriausiai žinomos jo dainos – „Les loups sont entrés dans Paris“ („Vilkai įžengė į Paryžių“) ir „Sarah (La femme qui est dans mon lit)“ („Moteris, kuri yra mano lovoje“), pastaroji parašyta Georges'o Moustaki. Vis dėlto vienas pagrindinių jo dainų autorių per visą karjerą buvo Borisas Vianas („Le Déserteur“, „Arthur où t'as mis le corps“, „La Java des bombes atomiques“). Jo naujieji jauni gerbėjai tapatinosi su jo kairiųjų pažiūromis ir antimilitarizmu, ypač 1968 m. studentų neramumų Prancūzijoje metu. Senstant jis vis labiau buvo pripažįstamas vienu geriausių prancūziškos šansonės interpretuotojų, taip pat artindamas savo auditorijai Rembo, Apolinerio ir Preverio poeziją. 1995 m. jis grįžo į dainavimo sceną, surengdamas keletą koncertų, nepaisant pablogėjusios sveikatos ir asmeninių sunkumų. Paskutinis koncertas įvygė net paties mirties metais, 2004 m. pavasarį. Vėlesniais metais jis tapo tapytoju ir surengė keletą savo dailės kūrinių parodų. Seržas Redžianis mirė Paryžiuje nuo širdies smūgio 82 metų amžiaus, vieną dieną po kito žymaus Prancūzijos dainininko Sachos Distelio mirties. Palaidotas Monparnaso kapinėse.