Roy Ward Baker

Amžius: 93 metai
Gimimo metai: 1916-12-19 - 2010-10-05
Gimimo vieta: London, England

Roy Ward Baker buvo anglų kino režisierius, gimęs Londone 1916 m. gruodžio 19 d. Žymiausias jo filmas – „Naktis, kurią reikia atsiminti“ („A Night to Remember“), 1959 m. pelnęs „Auksinio gaublio“ apdovanojimą už geriausią anglų kalba sukurtą užsienio filmą. Vėlesnė jo karjera buvo įvairialypė – jis kūrė daug siaubo filmų ir televizijos laidų. Pirmąsias karjeros metines, nuo 1934 iki 1939 m., Bakeris dirbo „Gainsborough Pictures“ – britų kino kompanijoje, įsikūrusioje Islingtono rajone Šiaurės Londone, garsėjusioje prestižiniais kūriniais. Pradžioje jis dirbo paprastus darbus, pavyzdžiui, ruošė arbatą filmų grupės nariams, tačiau iki 1938 m. jau buvo pakilęs pareigyse ir tapo asistentu režisieriaus Alfredo Hitchcocko filme „Ponija dingo“ („The Lady Vanishes“). Antrojo pasaulinio karo metais jis tarnavo kariuomenėje, o 1943 m. buvo perkeltas į Armijos kinematografijos padalinį, kad galėtų geriau panaudoti įgytus įgūdžius – prieš karą jis kūrė dokumentinius filmus ir mokomąją medžiagą kariams. Vienas jo viršininkų tuo metu buvo rašytojas Ericas Ambleris. Būtent jis davė Bakeriui pirmąją didelę progalį – režisuoti filmą „Spalio žmogus“ („The October Man“) pagal Amblerio scenarijų 1947 m. Ambleris taip pat adaptavo Walterio Lordo knygą „Naktis, kurią reikia atsiminti“ Bakerio 1958 m. ekranizacijai. 6-ojo dešimtmečio pradžioje Bakeris trejus metus dirbo Holivude, kur režisavo Marilyn Monroe filme „Nesivargink belsti“ („Don't Bother to Knock“, 1952 m.) ir Robertą Ryaną 3D filmo noir „Inferno“ (1953 m.). Dešimtmečio pabaigoje jis grįžo į Jungtinę Karalystę, tačiau 7-ojo dešimtmečio pradžioje perėjo į televiziją. Jis režisavo serialų „Kerštas“ („The Avengers“), „Šventasis“ („The Saint“) ir „Čempionai“ („The Champions“) serijas – visus nuotykių serialus, sukurtus atsižvelgiant į Amerikos rinką. Žemo biudžeto televizijos gamybos etika puikiai derėjo prie jo kito karjeros žingsnio – pigiai gaminamų, tačiau prabangiai atrodančių britų siaubo filmų. Tarp jų – „Quatermass ir duobė“ („Quatermass and the Pit“, 1967 m.), „Vampyrų mylėtojos“ („The Vampire Lovers“, 1970 m.) ir „Drakulos randai“ („Scars of Dracula“, 1970 m.) kompanijos „Hammer“, taip pat „Prieglauda“ („Asylum“, 1972 m.) kompanijos „Amicus“. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje jis vėl grįžo prie televizijos, o per visus 9-ąjį dešimtmetį ir toliau dirbo televizijoje. Į pensiją išėjo 1992 m.