Mohammed Lakhdar-Hamina

Amžius: 91 metai
Gimimo metai: 1934-02-26 - 2025-05-23
Gimimo vieta: M'sila, Algeria

Mohamedas Lakhdar-Hamina (1934 m. vasario 26 d. – 2025 m. gegužės 23 d.) buvo Alžyro kino režisierius ir scenaristas. Labiausiai žinomas dėl savo 1975 m. sukurtos juostos „Ugnies metų kronika“, kuri laimėjo „Auksinę palmės šakelę“ 1975 m. Kanų kino festivalyje ir tapo pirmuoju arabų bei Afrikos filmu, pelniusiu šį apdovanojimą. Jis yra vienas žymiausių šiuolaikinio arabų kino veikėjų. Gimęs 1934 m. vasario 26 d. M'Siloje, Alžyre, Lakhdar-Hamina pradėjo mokslus gimtojoje šalyje. Pirmą kartą susidomėjo kino pasauliu mokydamasis Karno licėjuje Kanuose, Prancūzijoje. Pradėjęs studijuoti žemės ūkį ir teisę Prancūzijos universitetuose, 1958 m. jis dezertyravo iš Prancūzijos kariuomenės ir prisijungė prie priešprancūziškos Alžyro rezistencijos Tunise, kur dirbo tremtyje buvusiai laikinajai Alžyro vyriausybei. Jo kino karjera prasidėjo prisijungus prie Alžyro mažio (partizanų). 1959 m. Alžyro nacionalinio išsivadavimo frontas (FLN) jį išsiuntė į Pragą, kur jis tęsė kinematografijos studijas Prahos kino ir televizijos mokykloje (Film and TV School of the Academy of Performing Arts in Prague), Čekijos kino ir televizijos akademijoje. Tačiau jis metė studijas, kad galėtų dirbti Barrandovo studijose. Tais pačiais 1959 m. tremtyje buvęs Alžyro informacijos ministerijos pavedimu Lakhdar-Hamina, kartu su Džameliu Chanderli ir Pierre'u Chaulet, turėjo sukurti filmą apie Alžyro padėtį prancūzų kolonializmo sąlygomis. Dokumentinis filmas, pavadintas „Djazzaïrouna“ (Mūsų Alžyras), siekė pavaizduoti Alžyro nacionalistinio partizaninio judėjimo, mažio, siekiamus tikslus. 1960 m. jis prisijungė prie „Service Cinema“, kurį įkūrė tremtyje buvusi Alžyro vyriausybė. 1961 m. Lakhdar-Hamina bendradarbiavo su Chanderli filme „Yasmina“, kuriame pasakojama pabėgėlės mergaitės istorija, kuri turi bėgti iš sugriauto kaimo. Lakhdar-Hamina vėl bendradarbiavo su Chanderli 1962 m. filme „Žmonių balsas“ ir 1961 m. filme „Laisvės ginklai“. 1962 m., Alžyrui iškovojus nepriklausomybę, jis grįžo į tėvynę, kur kartu su kolegomis iš Tuniso tremties įkūrė Alžyro naujienų biurą (Office des actualités algériennes), kurio direktoriumi jis buvo nuo 1963 m. iki jo panaikinimo 1974 m. Nuo 1981 m. iki 1984 m. jis ėjo Nacionalinio kino prekybos ir pramonės biuro (Office National pour le Commerce et l'Industrie Cinématographique) direktoriaus pareigas – svarbiausios institucijos, skatinančios Prancūzijos kino pramonę. Vienas jo vėlyvesnių filmų, „Paskutinis vaizdas“, buvo įtrauktas į oficialią Kanų kino festivalio programą 1986 m. ir buvo nominuotas Auksinei palmės šakelei. Lakhdar-Haminos sūnus Malik Lakhdar-Hamina išgarsėjo po savo pirmojo pilnametražio filmo „Ruduo: Spalis Alžyre“ (1992) išleidimo. Šiame filme nagrinėjami 1988 m. spalio neramumai per Alžyro šeimos mikrokosmosą, suskilusios dėl vakarietiško ir islamizuoto požiūrio į šiuolaikinį Alžyrą. Kitas jo sūnus, Tarikas Lakhdar-Hamina, yra kino prodiuseris. 2025 m. gegužės 23 d. Lakhdar-Hamina mirė savo namuose Alžyre, sulaukęs 91 metų. Nuo pat pradžių Alžyro kinas buvo susipynęs su ideologinėmis ir egzistencinėmis diskusijomis, kurios lydėjo Alžyro nepriklausomybės karą ir pokolonijinį valstybės kūrimo etapą. Šaltinis: Straipsnis „Mohammed Lakhdar-Hamina“ iš anglų kalbos Vikipedijos, licencijuota pagal CC-BY-SA.