Henry Kolker

Iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos Džozefas Henris Kolkeris (angl. Joseph Henry Kolker; 1874 m. lapkričio 13 d. [kai kuriuose šaltiniuose 1870 m.], Berlynas, Prūsija, Vokietija – 1947 m. liepos 15 d., Los Andželas, Kalifornija, JAV) buvo amerikiečių teatro ir kino aktorius bei režisierius. Kolkeris atvyko į Ameriką būdamas penkerių metų, ir jo šeila apsigyveno Kvinsyje, Ilinojaus valstijoje. Kaip ir kolegos aktoriai Ričardas Benetas ir Robertas Vorvikas, Kolkeris turėjo nemažą teatro karjerą prieš pradėdamas vaidinti nemykliuose filmuose. Teatre jis vaidino prieš tokias žymias aktorėtes kaip Edith Wynne Matthison, Bertha Kalich ir Ruth Chatterton. Kolkeris labiausiai įsimintas dėl savo vaidmenų kine, ypač dėl vaidmens su Barbara Stanwyck revoliuciniame, dar prieš Hayso kodo įsigaliojimą sukurtame filme „Kūdikio veidelis“ (angl. „Baby Face“, 1933), kuriame jis vaidino vyresnio amžiaus kompanijos vadovą, kurį Stenvik personažas suviliuoja. Kitas gerai įsimintas vaidmuo – pono Setono, Katerinos Hepbern ir Liū Ajerso tėvo, vaidmuo 1938 m. Džordžo Kiukoro režisuotame filme „Atostogos“ (angl. „Holiday“). Kolkeris pradėjo vaidinti filmuose 1915 m. ir galiausiai išbandė save režisūroje. Žymiausias jo režisuotas filmas – „Disraeli“ (1921), kuriame vaidino Džordžas Arlisas. Šis filmas dabar laikomas prarastu – išlikęs tik vienas jo ritinys, tačiau kopijos yra Europoje ir Rusijoje.