Henry Daniell

Amžius: 69 metai
Gimimo metai: 1894-03-04 - 1963-10-31
Gimimo vieta: Barnes, Surrey, UK

Iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos Čarlzas Henris Danielis (angl. Charles Henry Daniell, 1894 m. kovo 5 d. – 1963 m. spalio 31 d.) buvo anglų aktorius, turėjęs ilgą ir prestižinę karjerą tiek teatre, tiek kine. Jis turbūt geriausiai žinomas dėl savo negatyvių vaidmenų tokiuose filmuose kaip „Didysis diktatorius“, „Filadelfijos istorija“ ir „Jūros vanagas“. Danieliui buvo duodama nedaug galimybių vaidinti „gerus vaikinus“, įskaitant antraplanį Franzo Listo vaidmenį biografiniame filme „Meilės daina“ (1947). Jo pavardė kartais rašoma „Daniel“. Danielio debiutas kine įvyko 1929 m. filme „Pavydas“. Jis vaidino profesorių Moriartį Basil Rathbone ir Nigel Bruce Šerloko Holmso filme „Žalioji moteris“ (1945). Jis pasirodė ir kituose filmuose, kaip antai Čarlio Čaplino „Didysis diktatorius“ (1940) (vaidindamas Garbitsch, kuris turėjo skambėti kaip „šiukšlės“ – parodija į Jozefą Gebelsą) ir „Kūnų grobikas“ (1945, su Borisu Karlofu ir Belu Lugosi) – taip pat dar dvejuose Šerloko Holmso/Basil Rathbone serijos filmuose: „Siaubo balsas“ (1942) ir „Šerlockas Holmsas Vašingtone“ (1943) kartu su kolega Moriartiu George Zucco. Danielis vaidino šlykštų Baroną de Varville prieš Gretą Garbo filme „Kamile“ (1936). Kitas ankstyvas jo triumfas buvo Sesilio vaidmuo filme „Elžbietos ir Essekso privatūs gyvenimai“ (1939). Jis taip pat vaidino išdavikišką Lordą Wolfinghamą (jokios giminystės su Francisu Walsinghamu) filme „Jūros vanagas“ (1940), kovodamas su Errolu Flynnu vienoje spektaklingiausių kada nors nufilmuotų kardų dvikovų. Kai Michael Curtiz jį pakvietė į šį filmą, Henris Danielis iš pradžių atsisakė, nes nemokėjo fechtuotis. Curtiz įveikė kulminacinę dvikovą naudodamas šešėlius ir per petį filmuojamus kadrus, o dubleris fechtavosi su Flynn, o jų veidai buvo sumaniai suklijuoti. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje jis pasirodė viename įsimintiniausių savo vaidmenų – žiauraus ponos Brocklehurst filme „Džeinė Eir“ (1944), prieš Džoaną Fontaine, vaidinusią Eir. Tais pačiais metais jis pasirodė filme „Įtariamasis“ kaip Čarlzo Laughtono šantažuojantis kaimynas. 1950-aisiais ir 1960-aisiais jis daug dirbo televizijoje, taip pat vaidino piktadarys dr. Emilį Zyrychą Edward L. Cahn filme „Keturi Džonatano Dreiko kaukolės“ (1959) ir tais pačiais metais epizode „Maverick“, „Tėvelis“ prieš James Garner. Kaip absoliutus profesionalas, jis visada buvo filmavimo aikštelėje, kai to reikėjo, ir nekantravo, kai filmavimas užsitęsdavo. Labai paklausus dėl savo sausos, sarkastiškos kalbos, Danielis lengvai perėjo nuo didelio biudžeto filmų, kaip (nepaminėtas) „Bounty maištas“ (1962), prie televizijos. 1957 m. Danielis NBC antologinėje laidoje „The Joseph Cotten Show“ epizode „Karininko Bloodo teismas“ vaidino Anglijos karalių Karolį II, o titulinį vaidmenį atliko Michael Wilding. Tais pačiais metais jis vaidino instrukcijas teikiančią advokatę prieš Čarlzo Laughtono vyriausiąjį advokatą filme „Liudytoja kaltinimui“ (1957). Aktorius teigė, kad vienas jo mėgstamiausių vaidmenų buvo Tonio Curtiso viršininkas pripažintame Blake Edwards filme „Ponas Kory“ (1957), tuo metu, kai aktoriaus karjera aiškiai sulėtėjo, tačiau Danielis išlaikė kai kurias geriausias ir įsimintiniausias filmo replikas: „Džentelmenas niekada nečiupinėja. Manieros, pone Kory. Man jos yra būtina sąlyga bet kurioje situacijoje.“