Hélène Grimaud

Amžius: 56 metai
Gimimo metai: 1969-11-07
Gimimo vieta: Aix-en-Provence, Bouches-du-Rhône, France

Hélène Rose Paule Grimaud (g. 1969 m. lapkričio 7 d.) – prancūzų klasikinės muzikos pianistė ir Vilkų išsaugojimo centro, esančio Sauth Salem, Niujorko valstijoje, įkūrėja. Grimaud gimė Aikse prie Provanso, Prancūzijoje. Ji apibūdino šeimos kilmę interviu „New York Times“ su Johnu Rockwell: „Mano tėvas kilęs iš sefardų žydų Afrikoje, o motinos protėviai buvo žydai berberai iš Korsikos.“ Jos tėvą vaikystėje įvaikino prancūzų šeima, jis tapo universiteto dėstytoju, dėstančiu kalbas. Pasak Luc Antonini, pavardė Grimaud yra tipiška Treto regionui Provanse. Pianiną ji atrado septynerių metų. 1982 m. ji įstojo į Paryžiaus konservatoriją, kur mokėsi pas Jacques Rouvier. 1985 m. laimėjo pirmąją premiją konservatorijoje ir „Grand Prix du Disque“ apdovanojimą iš Académie Charles Cros už Rachmaninovo 2-osios fortepijono sonatos įrašą. Ji patiria sinesteziją, kai viena fizinė jutimo sistema papildo kitą – jos atveju muziką ji suvokia kaip spalvas, kas padeda įsiminti muzikines partitūras. Grimaud yra įsitvirtinusi ne tik kaip pianistė virtuoze, bet ir kaip atsidavusi laukinės gamtos apsaugininkė, užjaučianti žmogaus teisių aktyvistė bei rašytoja. Fortepijono mokslus pradėjo vietos konservatorijoje pas Jacqueline Courtin, o vėliau tęsė pas Pierre Barbizet Marseilyje. Ji buvo priimta į Paryžiaus konservatoriją vos 13 metų amžiaus, o vos po trejų metų laimėjo pirmąją premiją fortepijono atlikimo srityje. Ji toliau mokėsi pas György Sándor ir Leon Fleisher, kol 1987 m. surengė gerai įvertintą debiutinį recitalį Tokijuje. Tais pačiais metais garsus dirigentas Daniel Barenboim pakvietė ją pasirodyti su Paryžiaus orkestru: tai pažymėjo Grimaud muzikinės karjeros pradžią, nuo tada žymėtą koncertais su daugeliu pagrindinių pasaulio orkestrų ir daugybe garsių dirigentų. Tarp jos debiuto 1995 m. su Berlyno filharmonikais, vadovaujamais Claudio Abbado, ir pirmojo pasirodymo su Niujorko filharmonija, vadovaujama Kurto Masuro, 1999 m. – tik dviejų iš daugelio žymių muzikinių pasiekimų – Grimaud padarė visiškai kitokį debiutą: aukštutinėje Niujorko valstijoje ji įkūrė Vilkų išsaugojimo centrą. Meilę nykstančiai rūšiai ją sužadino atsitiktinė susitikimas su vilku šiaurės Floridoje; tai paskatino jos ryžtą atverti aplinkos švietimo centrą. „Pažvelgus vilką į akis, užmezgamas ryšys“, – sakė Grimaud. „Girdėti apie vilkus ir matyti vilką yra du skirtingi dalykai. Tai siejama su švietimo tikslų įgyvendinimu – tiltų, jungiančių mus su laukinės gamtos būtybėmis, ir aplinkos apsaugos siekiu. Jei mane vadinsite aktyviste, aš laiminga.“ Tačiau Grimaud įsipareigojimai tuo nesibaigia: ji taip pat yra organizacijos „Muzikantai už žmogaus teises“ narė, tai pasaulinis muzikantų ir muzikos srityje dirbančių žmonių tinklas, skatinantis žmogaus teisių kultūrą ir socialinius pokyčius. Kelerius metus ji taip pat rado laiko rašytojos karjerai, išleisdama tris knygas, išverstas į įvairias kalbas. Jos pirmoji knyga „Variations Sauvages“ pasirodė 2003 m. Po to 2005 m. išėjo „Leçons particulières“, o 2013 m. – „Retour à Salem“, abi – pusiau autobiografiniai romanai. ... Šaltinis: Straipsnis „Hélène Grimaud“ iš anglų kalbos Vikipedijos, licencijuota pagal CC-BY-SA 3.0.