Francis L. Sullivan

Amžius: 53 metai
Gimimo metai: 1903-01-06 - 1956-11-19
Gimimo vieta: Wandsworth, London, England, UK

Francisas Loftas Sali­vanas (1903 m. sausio 6 d., Vondsvortas, Londonas – 1956 m. lapkričio 19 d., Niujorkas) buvo anglų kino ir teatro aktorius. Jis mokėsi Stonyhurst kolegijoje – jezuitų valdinėje mokykloje Lankashire, Anglijoje, kurios absolventai taip pat yra Čarlzas Lotonas ir Arturas Konan Doilis. Stambaus sudėjimo, ryškiai išsiskiriančiu dviškiu ir giliu balsu vyras, Sali­vanas debiutavo scenoje Old Vic teatre būdamas 18 metų Šekspyro pjesėje „Ričardas III“, o pirmąjį filmą nufilmavo 1932 m. Tarp žymiausių jo vaidmenų – ponas Bumble filme „Oliveris Tvistas“ (1948) ir Filas Noserosas film noir stiliaus filme „Naktis ir miestas“ (1950). Sali­vanas taip pat vaidino Džaggersą dviem Čarlzo Dikenso „Didžiųjų lūkesčių“ adaptacijose – 1934 m. ir 1946 m. Jis pasirodė ir ketvirtajame Dikenso ekranizavime – 1935 m. Universal Pictures versijoje „Edvino Droodo paslaptis“, kurioje vaidino Krisparklį. 1938 m. jis vaidino filme „Citadelė“ su Robertu Donatu pagrindiniame vaidmenyje, o po dešimtmečio atliko Pjero Košono vaidmenį technicolor versijoje „Žana d’Ark“ su Ingrid Bergman. Tais pačiais 1938 m. jis vaidino Stouksų brolių pjesės „Oskaras Vaildas“ atnaujintoje versijoje Londono Menų teatre. Sali­vanas taip pat vaidino lengvosiose komedijose, ypač „Mano mėgstamiausias šnipas“ (1951) su Bobu Hopu ir Hedi Lama, kur jis vaidino priešo agentą, bei komedijoje „Trys smuikininkai“ (1944), vaidindamas Neroną. Jis taip pat atliko Potino vaidmenį 1945 m. Džordžo Bernardo Šo pjesės „Cezaris ir Kleopatra“ ekranizacijoje. Filmą režisavo Gabrielis Paskalis, ir tai buvo paskutinis filmas, kurį asmeniškai prižiūrėjo pats Šo. Vėliau Sali­vanas pakartojo šį vaidmenį pjesės atnaujintoje sceninėje versijoje. Sali­vanas, galiausiai tapęs JAV piliečiu, 1955 m. laimėjo Tony apdovanojimą už vaidmenį Agatos Kristi pjesėje „Liudytoja kaltinimui“. Anksčiau jis vaidino Erkulių Puarą Londono Embassy teatre Kristi pjesėje „Juoda kava“ (1930). Jis mirė nuo širdies smūgio, būdamas 53 metų (kai kurie šaltiniai teigia, kad mirė nuo nenurodytos „plaučių ligos“). Aukščiau pateiktas aprašymas yra iš Vikipedijos straipsnio apie Francą L. Sali­vaną, pateikiamas pagal CC-BY-SA licenciją, visų autorių sąrašas pateikiamas Vikipedijoje.