Claude Giraud

Amžius: 84 metai
Gimimo metai: 1936-02-05 - 2020-11-03
Gimimo vieta: Chamalières, Puy-de-Dôme, France

Klaudas Žyro (pranc. Claude Giraud; 1936 m. vasario 5 d. Šamaljeras – 2020 m. lapkričio 3 d.) buvo prancūzų aktorius. Klaudas Žyro mokėsi pas Tanją Balašovą Teatre du Vieux-Colombier; pas Bertą Bovį ir Žaną Mejerį École de la rue Blanche (École nationale supérieure des arts et techniques du théâtre, ENSATT). 1957 m. lapkritį jis buvo priimtas į CNSAD (Conservatoire national supérieur d'art dramatique), kur mokėsi pas Žaną Debukūrą ir Fernaną Ledu. Baigęs mokslus jis tapo pirmuoju studentu, laimėjusiu visų trijų kategorijų konkursus (klasikinė komedija, moderni komedija, tragedija). 1962 m. jis tapo pirmuoju naujai įkurtos Gėro Filipo premijos laureatu. Tais pačiais metais jis buvo priimtas į Comédie Française kaip pensininkas. Be debiutinio Valero vaidmens Moljero pjesėje „Šykštuolis“, jis vaidino Arsaką Kornelio pjesėje „Berenikė“ ir pasakotoją sceninėje Andrė Gido novelės „Sūnaus sugrįžimas“ adaptacijoje. Nusivylęs, kad jam skiriami tik nedideli vaidmenys, po kelių mėnesių jis paliko Comédie Française ir pradėjo filmų karjerą. 1962 m. jis atliko pagrindinį kapitono Langluos vaidmenį Fransua Letrijaus filmo adaptacijoje pagal Žano Žiono romaną „Karalius be išsiblaškymo“. Jis vaidino Edipą Žano Kokto filmo adaptacijoje „Pragaro mašina“. 1963 m. spalį–lapkritį jis prisijungė prie Compagnie Marie Bell, kad gastroliuotų JAV (Niujorkas, Bostonas, Vašingtonas, Prinstomas). Už Hipolito vaidmenį pjesėje „Fedra“ ir Tito vaidmenį „Berenikėje“ Brodvėjaus teatre Brooks Atkinson Theatre jis buvo apdovanotas Theater World Award. Jis atliko kareivio Žoržo vaidmenį Rojė Vadimo filme „Meilės ratas“, kuris buvo Artūro Šniclerio skandalingos pjesės „La Ronde“ adaptacija. Tarp 1964 ir 1966 m. Klaudas Žyro kartu su Mišele Merci vaidino Filipą de Plessi-Beljerį trijuose „Anželikos“ filmuose: „Anželika, angelų markizė“, „Nuostabioji Anželika“ ir „Anželika ir karalius“. 1972 m. jis grįžo į Comédie Française, o 1976 m. tapo 460-uoju sociétaire. 1982 m. jis vėl paliko teatrą, kad prisijungtų prie Žano Loreno Košė naujai įkurtos Théâtre Hébertot. Televizijoje jis išgarsėjo vaidmeniu seriale „Jėhu bendražygiai“ (pranc. Les Compagnons de Jéhu), kur atliko Morgano/Jako de Sen-Ermino vaidmenį. Šį nuotykių serialą pagal to paties pavadinimo Aleksandro Diuma romaną sukūrė Mišelis Drachas. 1967 m. Bernaras Tublan-Mišelis pakvietė jį vaidinti d’Olnė vaidmenį seriale „Adolfas arba švelnus amžius“ (pranc. Adolphe ou l'âge tendre). Didelės sėkmės sulaukė ir serialas „Prakeikti karaliai“ (pranc. Les rois maudits), kuriame jis vaidino serą Rodžerį Mortimerį. 1973 m. jis atliko fiktyvaus arabų revoliucionieriaus lyderio Mohamedo Larbi Slimano, apsimetančio rabinu Zeligmanu, vaidmenį filme „Pamišusios rabino Jokūbo nuotykiai“ su Lui de Fiuinesu. TV filme „Močiutė Roza“ (pranc. Mamie Rose, 1976) jis vaidino Klodo Žadės vyrą Regį, kurio santuoką išgelbėjo auklė Žizel Kasadesi. Kiti jo serialai: „Matijas Sandorfas“ (pranc. Mathias Sandorf, 1979), kuriame jis vaidino korumpuotą bankininką Silą Torontalą pagal Žiulio Verno to paties pavadinimo romaną. 1963 m. jis vedė savo bendrastudentę Konservatorijoje, aktorę Kateriną Markan (1943–2012). Jie susilaukė sūnaus Lui (g. 1963) ir dukters Marianos (g. 1966), kuri taip pat yra aktorė ir ištekėjusi už prancūzų aktoriaus ir režisieriaus Žano Martineso. Šaltinis: Straipsnis „Claude Giraud“ iš anglų kalbos Vikipedijos, licencijuota pagal CC-BY-SA 3.0.