Caroline Cellier

Amžius: 75 metai
Gimimo metai: 1945-08-07 - 2020-12-15
Gimimo vieta: Montpellier, Hérault, France

Karolina Seljė (pranc. Caroline Cellier; 1945 m. rugpjūčio 7 d. – 2020 m. gruodžio 15 d.) buvo prancūzų aktorė. Ji vaidino tokiuose filmuose kaip „L'année des méduses“ („Medūzų metai“), „La vie, l'amour, la mort“ ir „Le Plaisir (et ses petits tracas)“. Karolina Seljė, gimusi kaip Monika Marija Luiza Seljė (Monique Marie Louise Cellier), gimė 1945 m. rugpjūčio 7 d. Monpelyje, Prancūzijoje. Kai jai buvo 8 metai, šeima persikėlė į Paryžių. Sulaukusi 16, ji įstojo į prestižinę „Cours Simon“ dramos mokyklą. Dvejus metus ji lankėsi tik ketvirtadieniais po pietų, o sulaukusi 18 – visus metus lankėsi kasdien. Kitais metais, būdama vos 19, ji pradėjo vaidinti. Už savo vaidybą ji laimėjo dvi apdovanojimus. 1966 m. ji pradėjo vaidinti garsiajame spektaklyje „Pygmalion“, kuriame žaidė daugiau nei metus. Spektaklis buvo sėkmingas. Po jo ji pradėjo dirbti televizijoje, pasirodė keliuose TV šou, o vėliau ir filmuose, pvz., 1969 m. išėjusiame Klodo Šabrolo (Claude Chabrol) filme „Que la Bête meure“. Ji dirbo ir kine, ir teatre. 1970 m. ji tapo garsaus prancūzų aktoriaus Žano Puare (Jean Poiret) partnerė. Jis buvo 19 metų vyresnis, bet abiem tai nerūpėjo. 1970-aisiais ji toliau vaidino daugelyje filmų ir spektaklių, o 1978 m. lapkritį pagimdė sūnų Nikola Puarą (Nicolas Poiret). 1980-ieji buvo jos aktorės karjeros viršūnė. Ji vaidino filmuose „Poker“ arba „Poulet au vinaigre“. 1984 m. ji atliko pagrindinį antraplanį vaidmenį Kristoforo Franko (Christopher Frank) filme „L'année des Méduses“. Už šį filmą ji laimėjo Cezario apdovanojimą (prancūzišką atitikmenį Oskarui) už geriausią antro plano aktorės vaidmenį. 1989 m. ji pagaliau ištekėjo už Žano Puare. 1990-aisiais ji taip pat pasirodė keliuose filmuose. 1991 m. ji vaidino prstitutę filme „La Contre-allée“ (visai ne prno filmas). 1992 m. Žanas Puarė sukūrė savo pirmąjį filmą „Le Zèbre“ ir pagrindiniams vaidmenims pasirinko savo žmoną ir Tjerį Lermitą (Thierry Lhermitte). Tačiau jis mirė tris mėnesius prieš filmo išleidimą. Karolina reklamavo filmą viena. Po to keletą metų ji mažai pasirodydavo. 1997 m. ji vaidino žymiame prancūzų komedijos filme „Didier“. O 1998 m. ji vaidino Blanšą Dubua Tenesio Viljamso (Tennessee Williams) spektaklyje „A streetcar named desire“ („Išvytas troleibusas“), už kurį buvo nominuota Moljė apdovanojimui (prancūziškas teatro atitikmuo Oskarui). 2001 m. ji vaidino ponia Erlyn spektaklyje „Lady Windermere's fan“ („Ledų Vindermerio vėduoklė“) pagal Oskaro Vaildo (Oscar Wilde) kūrinį. 2000-aisiais ji pasirodė dar dviejuose filmuose: pirmiausia 2007 m. filme „Fragiles“, o vėliau 2010 m. filme „Thelma, Louise et Chantal“ kartu su Džein Birkin (Jane Birkin) ir Katrine Žakob (Catherine Jacob). Tai buvo paskutinis jos filmas. 2013 m. jai buvo diagnozuotas krūties vėžys. Pasak jos sūnaus, pirmoji jos reakcija buvo nusiskusti galvą. Septynerius metus ji kovojo su vėžiu, kol mirė 2020 m. gruodžio 15 d. naktį. Ji buvo 75 metų. Šaltinis: Straipsnis „Caroline Cellier“ iš anglų kalbos Vikipedijos, licencijuota pagal CC-BY-SA.